Jei aš šokčiau pro langą - Tai tik lapkričio mėnesį, Kai šaligatvis klotas Nukraujuojančiais lapais. Į mane pažiūrėti subėgtų Kiemo vaikai. Aš šypsočiausi jiems, Aš šypsočiausi jiems dar ilgai. Aš sakyčiau: - Vaikučiai, nebijokite nieko: Nei mirties, nei mokyklos, nei blogų pažymių. Aš sakyčiau: - Vaikučiai, kad tik jūs žinotumėt, Kaip visa tai nesvarbu, Nesvarbu... Nesvarbu...