Sukapotų sapnų šukėmis akla beprotystė sėlina, Plaka juodais botagais šviesų nekaltą miegą, Gedulingi kabliai susminga į paklaikusią girtą sąmonę, Lėtai iš praeities keliauja artimųjų netekties siaubas. Košmarų subadytomis gyslomis teka bemiegės naktys, Prisirišimo žvėrys kaukia klastingą raudą, Praeities pamėklės klajoja po nualintą psichiką Ir tiesia kaulėtas rankas - atiduokit mirusius... Atiduokit mirusius Atiduokit mirusius Atiduokit mirusius Atiduokit į pragarą