Žeme, Sukis Greitai

Aš tas, kas suteikia vardus
Visiems nematomiems dalykams
Aš tas, kas atveria vartus
Ir kviečia prasieit už dyką

Po sodą kvapnų nebūties
Kur medžių šakos vaisiais pilnos
Kur upės plaukia iš nakties
Iš juodo avinėlio vilnos

Čia paslaptys gyvena papartyne
Čia savo angelą gali sutikti
Sugrįžt gali į prarastą gimtinę
Gali, jei nori, amžiams pasilikti

Tik štai viena taisyklė šito sodo
Turi tikėt viskuo, ką rodo
Jo senas, senas Šeimininkas
Kurio aš niekad nemačiau