Ar man pasigirdo, ar paukštis sukliko
Ar tai širdis patylom suvaitojo?
Tu pasakei, kad jau nieko neliko
Bet savo delnais man žadėjai rytojų
Tavo oda, kuri kvepia vaikyste
Ir tais namais, kurių šitaip ieškojau
Nebepasiekama karalystė
Ir užsikirtę varteliai rojaus
Nieko nereikia, nieko ir niekam, ir
Vėjas vis vien išbarstys po laukus
Faina, taip faina, draugais mes liekam
Tik atiduok man mano sapnus
Ar man pasigirdo, ar paukštis sukliko
Ar tai širdis patylom suvaitojo?
Tu pasakei, kad jau nieko neliko
Bet savo delnais man žadėjai rytojų
(Rytojų, rytojų)