Ar man pasigirdo, ar paukštis sukliko Ar tai širdis patylom suvaitojo? Tu pasakei, kad jau nieko neliko Bet savo delnais man žadėjai rytojų Tavo oda, kuri kvepia vaikyste Ir tais namais, kurių šitaip ieškojau Nebepasiekama karalystė Ir užsikirtę varteliai rojaus Nieko nereikia, nieko ir niekam, ir Vėjas vis vien išbarstys po laukus Faina, taip faina, draugais mes liekam Tik atiduok man mano sapnus Ar man pasigirdo, ar paukštis sukliko Ar tai širdis patylom suvaitojo? Tu pasakei, kad jau nieko neliko Bet savo delnais man žadėjai rytojų (Rytojų, rytojų)