Saldi.Juoda.Naktis
Andrius Mamontovas
Prisimeni, kaip minioje pasmerkti mes stovëjom?
Prisimeni, kaip negalëjom nebuti kartu?
Prisimeni, kaip su visais pasroviui nenorëjom?
Að vis dar akimirkoj toj stebuklingoj esu
Tik saldi, juoda naktis
Pasibeldþia á duris
Ið giliausiø vandenø
Kyla tûkstanèiai laivø
Palaimintas tas, kuris eina per lûþtantá ledà
Kaip kunigas, ðvieèiantis visas po meilës nakties
Ar tu vis dar nori atrast tai, ko nieks nerado?
Ar mes susitiksime vël anapus Mirties?
Tik saldi, juoda naktis
Pasibeldþia á duris
Ið giliausiø vandenø
Kyla tûkstanèiai laivø
Mes vejamës nuolat nuo mûsø tolstantá Dievà.
Ir kartais atrodo, kad nieks nebeturi vilties
Bet jei paþiûrëtum aplinkui - vien þydinti pieva
Rytojaus nëra, kaip ir jau nebëra praeities
Tik saldi, juoda naktis
Pasibeldþia á duris
Ið giliausiø vandenø
Kyla tûkstanèiai laivø